Jei turėčiau racionalų protą, jei mokėčiau rišliai rašyt, kalbėt lakoniškai kas ant plauko laikosi, viskas tilptų į minutę. Bet neturiu, nemoku ir neišeina. Neturiu daug laiko, bet turiu visą naktį. Nemiegu nei viena, nei drauge. Norėčiau namo, bet negaliu. Nes juoda ten šalta ir tamsa nejauki. Gal, kad buitis. Taip sakant, galva yra moteris, viskas į , viskas iš, viskas man. Daug sunkaus darbo arba idilė, apie tobulą, sunkiai ir daug dirbančią ponę su sijonu už 500. Bet juk aš neturiu tau dešimt litų ant cigarečių pakelio. Vyras, kaip skuduras, su sąžinės graužatimi, kad nei į, nei iš. Slepiasi už cigaretės dūmų ir vieno butelio per dieną alaus. Dengia kaukė. Ir televizorius pilnu garsu paleistas. Dar yra vienas, kuris mane žudė, yra vienas, kuris nekenčia, yra vienas, kuris nepripažįsta ir dar yra vienas, kuriam net neįdomu. Lygu 4, o man lygu 0. Yra ir dar viena. Kuri taip juodinas, nes bijo, kad jos tuštybių mugė bus nuversta. Stengiesi, kad tavęs nekęstų, kad neskaudėtų, kai nekenčia. Aš gi turiu dangų virš galvos, ir tūkstantį žvaigždžių. Aš turiu turiu turiu. Man galvoj sunku. Tavo taip ramu. Tikiu, kad nieko nėra, bet kas mane naktim nužiūrinėja ir tyliai kviečia. Kur eit, jei stovi prie krašto. Nejudi į priekį. Nejudi atgal. Verki be ašarų. Rėki be balso.Nuleidus rankas, nunarinus galvą eini. Žiūri į žemę, matai prarają. Kodėl mane įkišo į tokį kūna, kodėl davė tokią durną galvą. Ir kas iš tų žvaigždžių , ir kas, kad dangų man padovanojo. Mano mėnulį nužudė, o kaip norėčiau aš tave papjaut. Tavo pirštų paragaut. Akis išraut, akies obuolį prapjaut ir pamiršt. Išspjaut, kaip sukramtytą gumą. Išvemt, kaip nesuvirškintą.
Mato tie iš apačios. Sako, jau gana.
Nuobodu kaltint ką nors akivaizdaus.
Leidi, o ne pasiduodi. O kas jei? Apimta konvulsijų, dvėsti lyg gatvinė katė savo agonijoj ar savavališkai atsidarius langą iššoki?
-ga ir -džia. Trauk vieną.
Katė atlieka kempinės funkciją,kai nežaidžia po lova su gyvenimo dulkėm. Ir aš ten būsiu. Dulkė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą