sado/mazo

Žudo noras, priklausomybė, pats save žudai. Nejauti, kaip lėtai, ramiai grimzti, taip žemai. Ar tik aš jaučiu, kaip skauda? Vien nuo minties diegia paširdžius. Drebi ne iš šalčio, o iš skausmo. O koks tas skausmas mazochistams malonus. O koks sadistiškumas sau. Atsiguli į juodus patalus su dešimties miligramų xanax'o savyje ir smingi, kaip adata į lopą. Bet penkias minutes, o gal valandas galvoji, kaip nekenti. Mizantropija mane apsėdus. Taip gera vienumoj. Su juoda kate ant galvos. O kas ten vyksta apačioj, kas vyksta ten viršuj, terūpi nudvėsusioms ir džiūti pradėjusioms musėms. Važiuodama autobusu, visada sėdžiu gale, užvertus akis į viršų skaičiuoju kiek kartų vakare, blausi sovietinio autobuso, sovietinė lempa sumirksi man. Vilioja tarytum kekšė gatvė seną, nelaimingą vyrą su nuskurusiu paltu. Mano paltas irgi ne naujas. Man širdis stoja, nors plaka greičiau, nei tavo. Man merkiasi akys, nors jau 5 dozė kofeino. Aš tokia jauna, per jauna, kad būčiau tokia liūdna. Norėčiau tiek daug, bet sugebu tiek mažai. Kiek kompromisų reikia padaryti, kiek kartų lipt per save, it per griovį pasakius op susmukt. Pasiduot, o pabaiga jau čia. Pradėt, kai visi jau baigę. Klausiu nieko, gaunu nieką. Neleisk, sako tamsai tavęs suvalgyt, o juk ten taip šilta. Sako man šiandien, tu tokia balta, žiūri į tave ir šalta darosi, nes tu tokia šalta. Tokia ir anokia, atsiprašau, bet man šalta. TAI KO STOVI LAUKE IR ŽIŪRI Į MANE? Po priedanga pasislėpus saugu. Už lango irgi. Viduj taip pat. O man lauke šalta, bet ne todėl, kad - , o todėl, kad man -.Ne todėl, kad aš - , o todėl, kad tu -. Neplanavau nieko, ir joks čia nelikimas, čia išdaiga. Tokia kokia buvo. Tokia panaši, tokia vienoda. Ir liūdna, ir neįdomu, nes jau matau tave. Tu manęs dar ne. Bet jaučiu, taip greit...
Aš vis dar prisigėrus galvoju, kad tas iš pradinės pabaigos, kurio nepasiekiu ranka, yra tas, kas mane smukdo, gniuždo, meluoja septynis kartus per savaitę. Tyli tarsi Irkutsko žemė ir laukia drebėjimo, nepastebėtas išlys, kaip voras iš po lovos ir suleis, nuodus, pasės sėklą manyje ir išaugus išpera mane suvalgys. Išpera tu. Paguldysi mane ant nugaros ir aš bejėgė. Bergždžiai nesipriešinsiu, atsidusiu ir uždusiu.