2015 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Apie paprastą, neišvengiamą dalyką.
Nerimas,neleidžiantis užmigti naktim ir baimės apimtas liūdesys verčiantis miegoti dienom. Aš norėčiau užstrigti savy, jog galėčiau save iš naujo atrasti, bet koks tragiškas nuolatinis kitimas.
//
Išsilaikyti nepalūžus, šiuolaikinė visuomenė, nauji standartai:
Apie skrybėlę, kuri turi moralę.

Dienos personažas. Paviršutiniška mistika. Moralės skrybėlė, intelektualūs akiniai. Kailiniai ne iš kailio, juk vertybės, atsakomybė už gyvybę, raudoni dažai. Ispanija ausyse, Italija širdy, kraujas prūsiškas, o dominuoja Rusija. Medžiai jau skeletai. Todėl tik kuskusas ir humusas. Šimtaprocentinis citrinos sulčių koncentratas, žalia arbata arba Carlo Gentili CHIANTI DOCG taurė. 

O gal apie chronišką nemigą? F A K T AS . Vienatvės nuovargis paguldo į lovą, kai fiziškai kūnas to nereikalauja. Procentais, 62 pro/cent'ai per 24 praleidžiama poilsio zonoje. NEDISKUTUOJAMA. Nuo pradinio pastraipos taško, jeigu sąmonė persijungia į pasąmonę iki 4, laukia ryškūs scenarijai apie pabaigą, nelaimę, savikritiškos analizės. 

Palikta viena namuose,prie tuščių lėkščių. Aš labai bijau juodų kampų, kai širdis kalatojasi krūtinė, o į ausį šnabžda praeitis. Paranoja, jog už, paranoja, kad seka, viso to pasekoj, aš noriu namo. Nes namai, ne namai, jei nėra saugu, kai palei vidurnaktį atsidaro durys. Užsidaro. Tyla. Ir vėl prabyla medis. Aš kažką parsivedžiau, kas lieka per ilgai. Chroniškos nemigos kompanionė, chroniška vienatvė, achromatiškai juodai mergaitei. Tirtu po damoklu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą