Lūkestis, kad dar kas nors atsitiks, ir baimė, kad gal jau nieko neatsitiks, - štai kas verčia mus tęsti vaidinimą . Gyveni ir lauki, kol laikrodis tarytum kekšė nustos šniukštinėti aplink kambarį. Kai pradedi daryti dalykus, kuriems kadaise buvo ištartas griežtas NIEKADA, jauti, jog pradedi gyventi tarytum iš naujo. Pirmi kartai.
-Pirmą kartą nikotinas. Dusinantis, svaiginantis ir galiausiai užgrobiantis tave nuo širdies skilvelio, kur kraujas per plautinį kamieną suteka į plaučius.
-Pirmas gurkšnis alkoholio. Užanka kapiliarai ir svaigsta galva, tave tąso tarytum skudurą. O tu nori dar, šlykštumo, spjaudytis it drakonas žodžiais, kuriuos blaivas praryji.
-Pirmas bučinys. Išsiskyrę endorfinai tave pakylėja, kaifuoji nuo euforijos, nuo lūpų į kurias dabar žiūrėdamas pradedi žiaukčiot lyg kačiukas atrydamas išlaižytą savo kailį.
-Pirma meilė. Neurologinė būsena. Psichologinė liga. Ir vis dar žeidžianti klaida, kurią kartotum vis iš naujo.
-Pirma knyga. Tavo Narnija, kita materija, gal skysta, kaip herojaus ašaros, gal kieta kaip jo širdis, o gal kaip sudegusio namo garuojantis CO. Ir vėl. Užvaldyta.
Pirmi kartai tave sudaužo. Tu nori abdukcijos, bet kas iš to. Tu priklausomas. Tu prikaustytas. Ir tavo niekada, pataps amžinu visada. Pasiduodi, užmerki akis tiesai. Tik graži melagystė. Painiava tarp sinapsių. Prisimeni, ką nori prisimint. Gyveni tarp praeities ir ateities, bergždžiai bandai papulti į dabartį. Galbūt nerasiu, bet ieškosiu, kam nelemta būti atrastam. Pirmą kartą. O gal paskutinį.
Turite kabliuka, kleopatra. Ir vis noras pas jus sugrizti dideja. Tikiuosi nepasiduosite ziemos miego gniauztams.
AtsakytiPanaikintižiemos miegui priduodu katę mainais už sąmojingą galvą ant pečių. Dėkoju, malonu, laukiu sugrįžtant
AtsakytiPanaikinti